- vaikavimas
- vaikãvimas sm. (1), vaikãvimos ind. 1. → vaikauti 1: Mano vaikãvimo metais tai šiteipos būdavo Šmn. 2. → vaikuoti 1: Katė buvo dar tik po vaikãvimo Mrc. | refl. NdŽ: Reguliarus vaikavimasis yra laukinio gyvūno gero prisitaikymo prie nelaisvės sąlygų pavyzdys rš. 3. refl. NdŽ → vaikuoti 2 (refl.). 4. refl. → vaikuoti 3 (refl.): Vaikãvimos tenai – motyna tura tik išlupti kailį DūnŽ. \ vaikavimas; apsivaikavimas; susivaikavimas
Dictionary of the Lithuanian Language.